Išvyka į Šalčininkų kraštą

Visada laikomės nusistatymo, kad gyvename tik vieną kartą ir reikia gyventi taip, kad nieko netektų gailėtis. Dažniausiai koją pakiša supratimas, kad kelionėms reikia pinigų. Jos reikalauja kruopštaus planavimo, laiko, pastangų. Gali ir streso sukelti pakankamai nemažai… Tačiau pasiryžus ir peržengus savo namų slenkstį, tu suvoki, kad galiausiai visa tai atsiperka su kaupu… Kelionės pakeičia žmogų iš esmės. Tai padeda giliau pažinti save ir kitus. Dažnam atneša daug laimės ir džiaugsmo. Praplečia supratimą apie savo kraštą, žmones. Patirti nepatogumai, neįprastas gamtos poveikis tik užgrūdina. Taip, sakyčiau, neabejotinai atsitiko ir mūsų atveju. Oras pasitaikė toks, kad atrodė, jau prastesnio ir pasirinkti neįmanoma ir negailestingai vėl pakoregavo taip kruopščiai pasirinktus maršrutus, planus. Yra senolių išmintis: „nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga.“ Ir tokių išbandymų mūsų kelionėse nekarta buvo. Jei turi galimybę pabėgti nuo įgrisusios kasdienybės, susiplanuok kelionę ir pirmyn į trasą. Nesidairyk, nesiblaškyk, neabejok. Ne paskui, o dabar. Iš kelionės parsiveši tokios patirties, apie kokią net nesvajojai. Ir svarbiausia, būk pasirengęs siurprizams. Puikūs dalykai laukia, tik išėjus iš savo komforto zonos.
Tad tęsiame dvarų lankymo istoriją. Šį kartą Kaišiadorių socialinių paslaugų centro neįgalieji lankytojai svečiavosi Šalčininkų krašto perlu laikomame Jašiūnų dvare, kuris mena ne vieną šlovingą istorinį laikotarpį. Traukos židiniu dvaras išliko iki šių dienų.

Tekstą ir nuotraukas parengė socialinė darbuotoja Auksė Darbutienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Teksto didinimas
Kontrastas