Socialinio darbuotojo profesija: prasmė, ryšys ir tikras pokytis
Socialinio darbuotojo profesiją, tyrimų duomenimis, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų vertina kaip ypač svarbią mūsų visuomenei. Vienokios ar kitokios šių darbuotojų pagalbos nuolat reikia daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Nors per pastaruosius kelerius metus socialinių darbuotojų skaičius išaugo, jų vis dar labai trūksta.
Prasidėjus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kviečia rinktis socialinio darbuotojo kelią. Socialinį darbą galima studijuoti vienoje iš 15 šalies aukštųjų mokyklų, o šiais metais valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose didesnis trečdaliu – iš viso 60 vietų.
„Profesija, kuri kasdien padeda į gyvenimą žvelgti kitaip, neretai žmones mažais žingsneliais palydint naujų tikslų, galimybių link, padedant jiems atsistoti iš sunkiausių gyvenimo duobių ir kartu džiaugiantis mažomis pergalėmis – visa tai apie mūsų socialinius darbuotojus“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė.
Anot ministrės, socialinio darbo studijos atveria plačias galimybes – socialiniai darbuotojai dirba dienos ir krizių centruose, socialinės globos namuose, šeimyniniuose namuose, ligoninėse, nevyriausybinėse organizacijose, savivaldybėse, ministerijose ar net Seime. Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 5 tūkstančius socialinių darbuotojų.
Darbo pradžia – dar studijuojant
Seimui pritarus, studijuojantieji socialinį darbą pagal specialybę galėtų pradėti dirbti jau studijų metu. Studentas turėtų būti įgijęs ne mažiau kaip 150 socialinio darbo studijų programos kreditų, iš kurių – ne mažiau kaip 90 suteikiančių socialinio darbuotojo profesines kompetencijas.
Augantis darbo užmokestis
Socialinių darbuotojų darbo užmokestis kasmet auga. Per pastaruosius penkerius metus vidutinis atlyginimas padidėjo 65 procentais. 2025 m. socialinių darbuotojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose, vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 1411 eurų, o minimalus – ne mažesnis nei 1192 eurai.
Pareiginės algos koeficientas didinamas atsižvelgiant į kvalifikacinę kategoriją: pirma kategorija – 15 proc., antra – 20 proc., trečia – 30 proc.
Ilgesnės atostogos
Socialiniai darbuotojai turi teisę į pailgintas atostogas: 30 darbo dienų dirbant 5 dienas per savaitę arba 36 darbo dienas dirbant 6 dienas per savaitę.
Nuolatinis profesinis tobulėjimas
Socialiniai darbuotojai kasmet tobulina kompetencijas dalyvaudami mokymuose, supervizijose ir intervizijose. Pagal Socialinių paslaugų įstatymą jie privalo dalyvauti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akademines valandas supervizijoje per metus.
Nuo 2022 m. veikia Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras, organizuojantis nemokamus mokymus ir teikiantis metodinę pagalbą. 2025 m. įgyvendinta 186 mokymai, kuriuose dalyvavo 21 270 specialistų.
Socialiniai darbuotojai gali tobulėti pagal specializuotas metodikas: TBRI, SMART, HAASTE. Mokymai finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Taip pat trečius metus taikomas Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas.
Dėmesys darbuotojų saugumui
Siekiama užtikrinti didesnį socialinių darbuotojų saugumą. Numatyta galimybė darbuotojams, esant poreikiui, daryti garso ir vaizdo įrašus – tokio reglamentavimo iki šiol nebuvo. Pakeitimai svarstomi Seime.
Priėmimas per LAMA BPO
Norintys studijuoti universitetuose ar kolegijose kviečiami registruotis ir teikti prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), prisijungus per LAMA BPO tinklalapį.