Lietuvoje antradienį buvo švenčiamos Užgavėnės, per kurias simboliškai mėginama išvyti žiemą ir prisišaukti pavasarį. Nors už lango gamta mums davė aiškiai suprasti, kad nepasiruošusi išvyti žiemos ir pavasario atėjimui, tačiau žmogaus širdžiai neįsakysi, vis tiek slapčia kvirbena gili gyvenimo ritmo paslaptis. Viskas turi įvykti savo laiku – žandus jau glosto pirmieji saulės spinduliai, sušildantys sielą ir teikiantys viltį, kad pavasaris vis tik ne už kalnų.
Mes nepasidavėme gamtos spaudimui ir rinkomės socialinių paslaugų centro salėje. Čia atvyko ne tik centro neįgalieji lankytojai, bet ir Kaišiadorių krašto neįgaliųjų sąjunga. Tad pasitelkę jungtines pajėgas, tikėjomės išvaryti žiemą pagal visas tradicijas. Buvo galima pamatyti Kanapinio ir Lašininio dvikovą, triukšmaujančius muzikuojančius persirengėlius, buvo nuoširdžiai norėta „Morės deginimu“ pažadinti miegančią gamtą, po žiemos pažadinti gyvybę. Raganos, raganiai, velniai, meška, ožkų šeimyna, arkliai, čigonai ir kiti persirengėliai su dideliu džiugesiu šventė Užgavėnes. Pradėję nuo šokių, svečiai patraukė išklausyti Kanapinio ir Lašininio meilės lyrikos dvikovos, skirtos jaunajai, o tada – stebėti legendomis apaugusios kovos tarp žiemos ir pavasario.
„Užgavėnės – viena seniausių bendruomenės švenčių, kurios papročiai mūsų senoliams buvo itin svarbūs. Tikėta, kad per šią šventę negalima stipriai dirbti, mat tada visus metus poilsio neturėsi. Užgavėnės kasmet švenčiamos pažymint žiemos pabaigą, likus septynioms savaitėms iki Velykų. Pagrindiniai jos akcentai – persirengėliai su kaukėmis, įvairūs žaidimai, pokštai, blynų vaišės. Morės deginimas – Morė, dirbtinė moteris sietina su žiemos personifikacija, sudeginama per Užgavėnes. Senovėje buvo tikima, kad Morės deginimas padės išvaryti žiemą ir prisišaukti pavasarį.
Centro šventės organizatoriai ruošėsi ilgai, stengėsi įdomiai pateikti lietuviškas Užgavėnių tradicijas. Tema Ožkelės ir ožio skyrybos. Jaunoji, ožių šeima, kuri bandė išsiaiškinti į ką panašūs vaikai – gal koks velniukas čia prikišo savo nagus ir kokia yra skyrybų priežastis. Tačiau pasitelkus šventės dalyvius – porą pavyko sutaikyti. Visi susitaikę atšventė jaunosios ir Kanapinio vestuves.
„Užgavėnės – tai paskutinė proga iki soties prisivalgyti, pasilinksminti, juk netrukus prasidės ramus laikotarpis – Gavėnia, kuris truks iki Velykų. Kartu su More sudeginsime seną laiką, visą negatyvą, ir susitelkę, susikaupę lauksime Velykų, po kurių vėl ateis džiugesys. Toks gamtos, žmogaus gyvenimo ritmas.
Parengė socialinė darbuotoja užimtumui Auksė Darbutienė
