Su pavasario spinduliais ir vėjo gūsiais į mūsų namus ir širdis ateina margiausia pavasario šventė – Šv. Velykos, kuri kiekvieną gali pakylėti vilčiai ir naujam džiaugsmui, stipresnei bendrystei savo šeimose ir vietinėse bendruomenėse. Kaišiadorių socialinių paslaugų centro darbuotojos ir neįgalieji lankytojai iš anksto pradėjo ruoštis šios svarbios dienos sutikimui: buvo rišamos verbos, nevyriausybinės organizacijos užimtumo specialistės Astos Dzedulionienės pagalba liejamos velykinės žvakelės. Neužmirštas svarbiausias atributas – Velykinis medis, kurį papuošė įvairiais spalvotais gėlių žiedeliais, paukščiukais, kiaušinukais. Tikėta, kad Velykų medis žmogui neša laimę. Svarbiausias šventės akcentas – neįgaliųjų lankytojų darbų paroda: piešiniai, keramika. Visi rengėsi svečių sutikimui balandžio 20 dieną vykusioje šventėje, kurioje kupina malonių netikėtumų, muzikos garsų, žaismingų pramogų, kviečiančių „įsisūpuoti virš debesų ir pasinerti į stichijų šėlsmą“, susipažinti su tradicijomis, pažaisti žaidimus. Pagrindinis pavasario švenčių žaidimų principas yra judėjimas, o velykinis džiaugsmas be sūpuoklių, draugiškų rungtynių tiesiog neįsivaizduojamas!
Velykė pasitiko svečius sakydama, kad po ilgų, šaltų ir tamsių žiemos mėnesių, pavasaris į gamtą įneša naujos gyvybės. Dienos ilgėja, ima žydėti gėlės, medžiai ir krūmai leidžia naujus ūglius, o gyvūnai ima busti iš žiemos miego, į žemę sugrįžta gyvenimas ir džiaugsmas. Pavasaris ateina kartu su saule, jos šiluma. Neatsitiktinai buvo pasirinkta šios šventės tema – vasaros ilgesys… Saulė, aplink dūzgiančios bitės, drugeliai, gėlės – mes taip ilgimės vasaros, tačiau be pavasario nebus ir vasaros…
Svečiai buvo supažindinti su margučių marginimo tradicijomis. Didelį įspūdį dalyviams paliko įvairios margučių marginimo technikos, simbolika, spalvų ir raštų prasmė bei įvairovė. Dauguma dar nebuvo mėginę taip dekoruoti kiaušinių, tad kiekvienas džiaugėsi savo puoštu, iš namų atsineštu margučiu. Papasakota, kokių tradicijų laikėsi senoliai ir perduodavo iš kartos į kartą. Buvo spėjamos įvairios mįslės. Pamenate mįslę iš vaikystės: „Pramuši ledą – randi sidabrą, pramuši sidabrą – randi auksą“? Na, žinoma, tai – kiaušinis, svarbiausias Velykų simbolis! Ši mįslė, paprastą kiaušinį apgaubianti netikėtu grožiu ir suteikianti jam papildomą vertę, įkvėpė šventės rengėjus.
Visi buvo pakviesti žaisti, rungtyniauti, išmėginti savo jėgas, budrumą ir taiklumą. Dalyviai rideno kiaušinius, šaukštu bandė nešti ir „šiukštu“, nesudaužyti, per bukynes – tikrino kiaušinio tvirtumą. Žaidė visi, su dideliu džiaugsmu, ir buvo visai nesvarbu – laimėti ar pralaimėti, svarbiausia buvo dalyvauti, pabendrauti su savo draugais. Visi buvo apdovanoti prizais ir siurprizais, pralaimėjusių – nebuvo. Juk šventėje taip ir privalu būti… Susėdę prie išpuošto velykinio stalo, renginio dalyviai vaišinosi arbata, ragavo ką tik iškepto pyrago, dalinosi skanumynų receptais, gėrėjosi margučių grožiu. Renginio dalyvius lydėjo pavasariška nuotaika, visi džiaugėsi jaukiu pasibuvimu, gėrėjosi gautais kūrybinės veiklos rezultatais. Buvo džiugu paslapčia stebėti švytinčius lankytojų veidus. Socialinių darbuotojų darbas bei pastangos buvo iš tiesų prasmingos. Tai dar kartą patvirtina, kad Velykų šventė kviečia mus džiaugtis gyvenimu ir visavertiškai jį gyventi, džiaugtis visomis mums suteiktomis gyvenimo dovanomis: kiekviena diena, kiekvienu mums duotu žmogumi. Atgimstant gamtai, keiskimės ir mes, kad dar labiau mylėtume, geriau suprastume vieni kitus, lengviau prisipažintume klydę ir taisytumėmės. Išgyvenkime šį džiaugsmą savo širdyse ir gyvenime. Ne tik Velykų rytą, bet ir kasdien, vis iš naujo…
Parengė socialinė darbuotoja Auksė Darbutienė 2022 04 20
