Jei vadovausimės senolių kalendoriumi, rugsėjo antroje pusėje turėtu prasidėti bobų vasara. Kartais giedras ir šiltas bobų vasaros laikotarpis dar vadinamas ir kitaip. Vienas populiariausių aiškinimų – tai paskutinės dienos, kai senolės gali pasėdėti saulėkaitoje ir pasišildyti. Tačiau kai kurie pasakotojai teigia, kad tai susiję visai ne su senyvomis moteriškėmis, o su „bobais“ – vorais, kurie miškuose ir pievose nenuilstamai mezgan savo tinklus ir džiaugiasi sugrįžusia vasara.
Eilinį kartą socialinių paslaugų centras atvėrė duris savo neįgaliesiems lankytojams ir ne tik… Buvo pakviesta nemažai svečių į renginį „Bobų vasaros akordai“: šv. Faustinos daugiafunkcinio centro neįgalieji lankytojai, nakvynės namų gyventojai bei darbuotojai. Organizatoriai stengėsi, kad įvyktų nepaprastai šiltas ir įdomus renginys. Pasitiko kūrybingai ir jaukiai papuošta sale gėlių kompozicija, eksponuojama neįgaliųjų lankytojų darbų paroda. Renginio dalyviams daug gražių žodžių tarė Kaišiadorių miesto seniūnė Giedrė Pavasarytė.
Renginį pradėjo svarbiausias personažas. Neatsitiktinai šventės akcentu buvo pasirinkta bitė. Bitė – darbštumo, gerumo ir turtingumo simbolis. Glaudžiai susijusi su bendruomeniškumo ir komandinio darbo sąvokomis. Kažkaip ji liepia jums atiduoti savo talentus žmonėms ir asmeniškai prisidėti keičiant pasaulį, kuriame gyvenate, stengdamiesi padaryti jį geresne vieta. Bitė skatina jus užuosti saldų, į medų panašų pergalės kvapą, kai jaučiamas jūsų pastangų rezultatas. Taigi, jei sunkiai dirbate ir keliate sau aukštus tikslus, nesijauskite kalti, kad pasinaudosite jais, kai ateis sėkmė, nes tai yra pelnytas jūsų veiksmų bei pastangų rezultatas.
Paskelbtose varžytuvėse išbandyti savo jėgas buvo kur… Į madų dirbtuves pasikvietė fėja vardu Fantazija. Ji akylai stebėjo visų organizacijų komandų narius – ar išradingai yra kuriami kostiumai iš įvairių antrinių žaliavų. Sukurtus kostiumus demonstravo, pristatė ir apie juos papasakojo autoriai, kūrėjai. Nestokodami kūrybiškumo ir fantazijos sukūrė nuostabius darbus: suknelės buvo „sulipdytos“ iš senų laikraščių, plastikinių maišų, pirštinių, popieriaus, įvairių tekstilės detalių. Akys džiaugėsi puikiais sukurtais kostiumais. Liko tik stebėtis, kaip išmaniai panaudotos atliekos. Modeliai pasižymėjo kūrybingumu, išradingumu, stebino puiki manekenių vaidyba, kuri buvo palydėta palaikymo šūksniais, aplodismentais.
Visi puikiai žinote, kad gėlės suteikia namams gyvybingumo, spalvų, formų. Tad nieko nelaukusi boružėlė svečius pasikvietė ir į savo pasaulį. Įgudę rankos greitai ir dailiai karpė, lankstė ir klijavo nepaprastai gražių gėlių žiedelius. Visi dalyviai nuoširdžiai stengėsi vieni kitiems patarti, nes šis, iš pirmo žvilgsnio paprastas darbelis, pasirodė gana sudėtingas. Gėlių gaminimas taip „užbūrė“ visus, kad tie, kurie pirmieji perprato darbo eigą, su užsidegimu padėjo ir kitiems. Pasigaminę vieną gėlę, dalyviai skubėjo lankstyti antrą, trečią… Visus supo nuostabus jausmas, kad dar vienu žingsniu priartėta prie grožio, kad galima savo rankomis sukurti nuostabų gėlės žiedą…
Žiogelis uoliai stengėsi neatsilikti nuo kitų vabalų, griežė ne tik savo smuikeliu – piešė vaivorykštę, jam padėjo ir drugelis . Vaivorykštė – vienas gražiausių gamtos reiškinių, kurį įprasta stebėti po lietaus. Vaivorykštė dar vadinama dangaus šypsena. Šiam gražiam reiškiniui ir yra skirti nuostabiausi posmai. Visi, kaip tik sugebėjo, piešė ir išliejo ant popieriaus lapo savo jausmus, mintis. Jau nuo pat senovės vaivorykštė laikoma mistiniu įvykiu. Ji primena milžinišką tiltą arba vartus ir todėl dažnai vadinama „Dangaus vartais“. Ar tu matei vaivorykštę? Ar žinai, kad pamatyti vaivorykštę – tai geras ženklas? Kitaip ji dar vadinama – laimės juosta. Darbui pabaigus ji buvo garbingai pakabinta scenos viduryje.
Taigi, vabalų tarybai buvo labai sunku nuspręsti, kas yra geriausias, todėl buvo paskelbta, kad visi dalyviai buvo puikūs, nuostabūs ir išradingi. Laimėjo draugystė.
Renginį papildė ir papuošė moterų ansamblis „Volungėlė“ bei įstabaus balso solistas Jonas Jackevičius. Susirinkusiųjų nuotaika buvo gera: visi linksmai plojo, dalyviai prisijungė prie atlikėjų, šoko, dainavo. Vaišinosi centro virtuvėlės šeimininkės paruošta, garuojančia ir tikrai gardžia koše. Tai dabar nieko kito ir nebeliko kaip tik laukti tikrosios Bobų vasaros. Norisi pasidžiaugti ne tik tuo, kad visi šventės organizatorių sumanymai puikiai pavyko, bet ir tuo, kad gamta tą dieną nepašykštėjo gero oro. Tik buvo, šiek tiek, vėsoka. Juk ruduo… Šventės rengėjai nori dar kartą padėkoti visiems, dalyvavusiems todėl tikimasi, kad kitąmet visus vėl bus galima pakviesti į dar geresnę vasaros pabaigos šventę.
Tekstą parengė socialinė darbuotoja Auksė Darbutienė
Nuotraukos Aurelijos Kuktelionytės
